Bibliotekoje budinom Žemę – šventėme Vaikų Velykėles

Greitai su pavasarinio vėjelio dvelksmu pralėkė ilgai lauktos, ypač vaikų išsvajotos Velykos. Kas nesuspėjo atsidžiaugti margučiais per jas, turėjo galimybę tai padaryti per Vaikų Velykėlių šventę „Saulutės pėdom“, kuri įvyko Aukštadvario bibliotekoje kovo 30 d. Juk Atvelykio savaitė – tarsi proga suspėti atlikti žemės prikėlimo ritualus, paspartinti pavasario atkeliavimą ir visos gyvybės nubudimą.

Bibliotekoje susirinkusiems vaikams, jų mamytėms ir mokytojoms Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė papasakojo apie viso velykinio laikotarpio, trunkančio 9 dienas, papročius ir kiekvienos dienos prasmę krikščioniškajame ar baltiškajame tikėjime. Prasideda Velykų laikas nuo Verbų sekmadienio, kai garbinami augalai, jiems priskiriamos magiškos galios padėti žmogui, saugoti jį patį ir namus. Šis paprotys senesnis už krikščionybę. O štai Didįjį ketvirtadienį būtina užbaigti visus gyvenamosios aplinkos valymo, tvarkymo darbus. Dar tikima, kad šią dieną prieš saulėtekį vanduo turi gydomųjų galių, reikia skubėti apsiprausti šaltinyje ar upelyje. Ypatingas yra ir šeštadienis, kai bažnyčiose šventinama ugnis ir vanduo. Daug įdomių dalykų sužinojome, prisiminėme, vaikai atidžiai klausėsi, nes buvo įspėti, kad jų žinios vėliau pravers mini viktorinoje.

Bibliotekininkei  glaustai papasakojus apie Velykų šventimo įdomybes įvairiose pasaulio šalyse, jaunieji šventės dalyviai ėmėsi meninės kūrybos. Jie senoviniais lietuviškais raštais išpiešė margučius, kuriais padabinome Velykų medį, išsikerojusį ant 2 metrų aukščio kiaušinio. Taip sudalyvavome „Naisių vasaros“ projekto konkurse „Vaikų velykėlės“. Medis pražydo gražiausiomis spalvomis ir simboliais. Papuošto didžiojo margučio fotografijos bus išsiųstos konkurso organizatoriams, o visi dalyviai gavo dovanų – po liaudies dainų, pasakojimų ir muzikos, atliekamos vaikų,  kompaktinį diską.

Išbandę savo galvelių „kietumą“ žinių apie Velykų papročius patikrinime – viktorinoje, kibome į smagiausią Velykėlių užsiėmimą. Visi žinome, kad tai yra senovinis žaidimas – margučių ridenimas. Žmonės tikėjo, kad kiaušiniai turi ypatingos galios, o jų ridenimas prikelia augaliją ir gyvūniją, išbudina žemę. Tad ir kibo mažieji budinti žemę, pritardami linksmais krykštavimais. Ko gero, labiausiai čia sekėsi mažiausiam šventės dalyviui Laimiui, kuris numušė daugiausia margučių! Bet nenusiminė ir kiti, džiaugėsi smagiai pasibuvę, dar sykį Velykas pajutę.

Dėkojame „Naisių vasarai“ už šventės rėmimą, Aukštadvario regioninio parko direkcijai už bendradarbiavimą  ją rengiant, o visiems dalyviams – už tradicijų pagerbimą ir gražų pabuvimą drauge.

Fotografijos Vaclovo Plegevičiaus