Aukštadvaryje viešėjo rašytoja Aldona Ruseckaitė

2016-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus  Bibliotekų metais, šalies bibliotekininkai, kultūros žmonės ir visi bibliotekų bičiuliai apsidžiaugė ne tik bibliotekoms skirtu dėmesiu, bet ir galimybe visapusiškai pristatyti atsinaujinusias, sustiprėjusias bibliotekas, atskleisti teikiamų paslaugų plėtrą ir naudą visuomenei. Pačios bibliotekos stiprins tarpusavio bendradarbiavimo ryšius, nes bus nemažai kartu vykdomų projektų, renginių. Bibliotekų metai vyksta  vadovaujantis moto „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“, tad norėtųsi, kad ta stiprybė būtų ne vien moralinė, bet ir išreikšta praturtėjusiais bibliotekų fondais, atnaujintais ir naujais pastatais, pakelta darbuotojų kvalifikacija. Jos Ekscelencija Prezidentė D. Grybauskaitė Bibliotekų metų atidarymo iškilmėse sakė: „Esame skaitanti, kultūringa tauta, norinti žinių ir šviesos. Tokios tautos nei sugniuždysi, nei sutraiškysi, nei pažeminsi. Knyga visoms kartoms visada buvo žinių, pasitikėjimo savimi, šviesos šaltinis“.

Apie tai kalbėdama Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salėje balandžio 18 d. įvykusį susitikimą su rašytoja, poete, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktore, literatūros tyrinėtoja Aldona Ruseckaite pradėjo Aukštadvario gimnazijos bibliotekos vedėja Aldona Šumskienė. Ji priminė, kad netrukus – balandžio 23 – 29 dienomis – minėsime Nacionalinę bibliotekų savaitę, kurios metu bibliotekose vyks gausybė renginių, susitikimų, pristatymų. Aukštadvaryje taip pat stipriname visų kultūros, švietimo įstaigų, tarp jų ir bibliotekų, bendradarbiavimą, tad daugelis renginių vyksta suvienijus jėgas, šį sykį – Aukštadvario gimnazijos ir Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo bibliotekų.

Suteikus žodį renginio viešniai A. Ruseckaitei, išgirdome jos mintis apie kūrybą, joje gvildenamas moralines dilemas, poezijos ir prozos gimimą. A. Ruseckaitė yra išleidusi 13 grožinės literatūros knygų, daug literatūros istorijos tyrinėjimų, įvairiuose leidiniuose ir periodikoje publikuojami jos straipsniai apie rašytojus (ypač mėgstama tema – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių rašytojos moterys). Už kūrybą, muziejininkės ir visuomeninę veiklą rašytoja apdovanota gausybe premijų, tarp kurių yra Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio medalis, J. Aisčio, B. Brazdžionio, G. Petkevičaitės – Bitės literatūrinės  premijos, LR Kultūros ministerijos premija. 2015 m. jai suteiktas Įsimintiniausios Kauno menininkės titulas, o šiais metais apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija. Tad pažintis su šia talentinga ir darbščia asmenybe buvo įdomi tiek mokiniams, tiek visai Aukštadvario bendruomenei.

Betarpiškai ir paprastai rašytoja pasakojo apie savo vaikystę, gyvenimo kelią, darbus. Pareiškė savo nuomonę apie poeziją, jos žodžiais, „poezijos gimimą ir eilėraščių rašymą, kas yra skirtingi dalykai“. Viešnia dalinosi patirtimi, kaip atsiranda idėjos knygai, kaip nelengvai tenka prie jų triūsti. Per pastaruosius 4 metus išėjo 3 autorės romanai ir poezijos knyga. Plataus atgarsio sulaukė biografiniai kūriniai „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“ ir paskutinysis – „Žemaitės paslaptis“. Rašytoja  atskleidė, kad jai atgaiva ir poilsis yra gamtos stebėjimas ir fotografavimas. Jaunimui A. Ruseckaitė palinkėjo ieškoti ir surasti kiekvienam savo kelią.

Kaip padėka viešniai ir pagarbos ženklas Maironiui nuskambėjo Aukštadvario regioninio parko kultūrologės R. Balsevičiūtės bei gimnazistės I. Baškevičiūtės sudainuota daina Maironio žodžiais „Miškas ūžia“, joms antrino Senjorų asociacijos moterų atlikta daina „Oi neverk, motušėle“, kurios žodžius irgi sukūrė Maironis, nors dažnai manoma, kad tai liaudies daina.

Nors rašytoja sakė, kad kol kas naujo romano rašyti neketina, aukštadvariečiai nekantriai lauks naujų jos knygų ir susitikimų su autore, o kas dar nebuvo – keliaus į Maironio lietuvių literatūros muziejų Kaune.