Aukštadvario biblioteka: kovo 2016

Edukacinė popietė Aukštadvario bibliotekoje

Visų laikų filosofams ir šiaip mąstantiems žmonėms laikas nuo laiko kyla klausimas: kas šioj žemėje pirmesnis – višta ar kiaušinis? Ir gal ne tiek svarbu tiksliai žinoti atsakymą, kiek suvokti, kad kiaušinis nuo seno laikomas gyvybės, atsinaujinimo simboliu. Jis simbolizuoja ir gamtos prisikėlimą, augalijos atgimimą, jos žydėjimą ir vaisingumą. Kiaušiniui priskiriama magiška galia. Jame esą kaupiasi deivių gimdytojų galia. Štai Žeimelio apylinkėse žmonės pasakoja, kad „Mėnulyje ant akmens tupėjo milžiniška antis. Ji buvo padėjusi kiaušinį ir ruošėsi pėrėt, bet nuskrido ieškoti maisto. Tuomet užėjo lietus, sudrėkino lizdą, jame pasidarė skylė, pro kurią iškrito kiaušinis. Krisdamas atsimušė į debesis ir suskilo į tris dalis. Iš trynio atsirado žemė, o iš baltymo – vandenys, iš kiauto – dangus ir žvaigždės“.

Ne veltui jau mūsų protėviai, sulaukę pirmųjų pavasario ženklų ir ruošdamiesi švęsti pavasario lygiadienį, vėliau – krikščioniškąsias Velykas, dažė ir margino kiaušinius, suteikdami jiems magišką prasmę. Edukacinės popietės metu Aukštadvario bibliotekoje bandėme suvokti kiaušinį kaip pasaulio modelį, išgirdome apie spalvų ir raštų reikšmes, marginimo būdus. Popietę suorganizavo Aukštadvario regioninio parko direkcija kartu su biblioteka, talkino Aukštadvario mokyklų moksleiviai, Senjorų klubo vadovė Nijolė Šeškuvienė, vaikų dienos centro mokytojos ir lankytojai.

Regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė paaiškino, kodėl mums toks reikšmingas šis metas, kai diena nugali naktį, kai atgyja gamta, atbunda visi padarėliai, o žmogus džiaugiasi sulaukęs naujo darbų ir gyvenimo ciklo. Ne veltui ir ant kiaušinio buvo vaizduojamas gyvybės medis, ir į jį panašius „kiaušinykus“ meistraudavo senoliai. Rita pasakojo apie galbūt archajiškiausią pasaulyje lietuvišką margutį, kuris dar išlaikęs tradicinį raštą, kurį mes randame sumodeliuotą ir ant verpstės, ir audimo raštuose, ir karpiniuose. Išgirdome senųjų dzūkių vartojamus raštų, piešiamų ant kiaušinio vašku, pavadinimus, kuriuos ji užrašė šiuose kraštuose: lenciūgėlis, saulutė, rūtukė, strakatukas, vištakojis, žalčiukas, skiltuvukas, gyvatukė, kripukė, vilkašonis, šulinėlis...

Aukštadvario žemės ūkio mokyklos mokinė Dalia Gudeliauskaitė susirinkusiems, ypač vaikams, paporino, kokie kiaušiniai geriausiai tinka marginti vašku ir kaip tai daroma. Kiaušiniai turėtų būti ne visai švieži, nors poros savaičių. Prieš marginant jie nuvalomi, geriau, kad apšiltų šiek tiek. Labiausiai marginti tinka tikras bičių vaškas, bet ir parafinu galima.

Nijolė Šeškuvienė priminė, kad nereikia užmiršti ir skutinėjimo, tai irgi senas, tradicinis marginimo būdas. Paaiškino, kad svarbu turėti tinkamą įrankį šiam darbui, o toliau jau - jūsų fantazijos reikalas, ką pavaizduosite ant savo jau nudažyto kiaušinio: paukštelį, gėlytę, o gal visą gyvybės medį. Paskatino visus pagalvoti, ar marginti vašku, ar išskutinėti kiaušiniai galėjo anksčiau atsirasti.

Apie dar vieną būdą išgražinti margučius pasakojo Ramunė Jarmalavičiūtė. Tai batika – marginimas aprišant margutį žolelėmis, šakelėmis, vilnoniais siūlais, šilko skiautėmis ir merkiant į paruoštus dažus. Nuostabiausia, kad niekuomet iš anksto nežinai, kokį grožį pamatysi išvyniojusi taip dažomą kiaušinį.

O tada prasidėjo rimtas darbas drauge su linksmybėmis. Visi čiupo į rankas po kiaušinį, kas – pagaliuką su smeigtuku, kas – žoleles ir skiauteles, o kas laukė eilėje prie skutinėjimo įrankių. Dabinome, marginome savo kiaušinukus, merkėme į dažus ir grožėjomės savo ir draugų margučiais. Pajutome, kaip atgyja rankose šis, rodos, kasdienis dalykas, virsta į miniatiūrinį pasaulio, visatos simbolį, o širdį užpildo džiaugsmas sulaukus atsinaujinimo meto. Jaunieji popietės dalyviai pažadėjo ne tik nusidažyti Velykoms kiaušinį, bet ir savo rankomis paversti jį gražiausiu margučiu.

Velykoms skirta vaikų, senjorų darbelių ir margučių paroda Aukštadvario bibliotekoje veiks iki balandžio 1 dienos, kviečiame pamatyti.