Aukštadvario biblioteka: Optinės iliuzijos: kaip mus apgauna akys ir smegenys

Ar jums teko matyti supermėnulį? Kaip tik šiomis naktimis pakėlę akis į pragiedrėjusį dangų galėjome jį išvysti – neįprastai didelį dangaus šviesulį. Jis atrodo 14 % didesnis, negu matomas įprastai. Žinoma, Mėnulis staiga neužaugo, o jo padidėjimas – tai viena iš daugybės optinių iliuzijų, kuri atsirado mėnulį lyginant su kitais objektais, kai jis skriejo netoli horizonto, artimiausia Žemei trajektorija.

Šiuo metu optinės iliuzijos, jų suvokimas ir žmogaus smegenų galimybės – populiari pokalbių ir bibliotekoje pateikiamų užklausų tema. Jomis domisi ir vaikai, ir suaugę. Norėjome pažvelgti į jas iš mokslinės pusės, ne vien stebėtis, bet ir išsiaiškinti, kodėl mes kartais matome tai, ko nėra, kodėl mums atrodo, kad objektai juda, nors jie stovi vietoje ir kaip mūsų akys nespalvotą daiktą staiga gali išvysti spalvotai.

Aukštadvario biblioteka, atsižvelgdama į savo lankytojų vaikų ir jaunimo interesus bei norėdama pritraukti juos į bibliotekos renginius, kaip įžangą į šių metų „Šiaurės šalių bibliotekų savaitės“ projektą, kurio tema – „Ateitis“, pakvietė svečius iš Energetikos ir technikos muziejaus su edukacine programa „Iliuzijos – mokslas, mistika ar apgaulė?“.

Įvairias iliuzijas išvysti ir pajusti bei sužinoti jų atsiradimo priežastis galėjo susirinkusieji į edukacinę programą „Iliuzijos – mokslas, mistika ar apgaulė?“ bibliotekoje. Ją vedė Energetikos ir technikos muziejaus gidas, edukatorius Vilius Mateika. Pirmiausia jis klausytojams paaiškino, kas apskritai yra iliuzija ir kodėl mes ją matome ar jaučiame. Iliuzija – iškraipyta pojūčių interpretacija, kai realybė suvokiama ne tokia, kokia ji yra. Iliuzijos skirstomos į klausos, vizualines, uoslės, taktilines (lytėjimo), skonio, somatines ir bendras. Išorinis mūsų pasaulio suvokimas prasideda akimis, o baigiasi smegenyse. Taigi dėl daugelio iliuzijų atsiradimo „kaltos“ mūsų akys arba smegenys.

Dažniausiai pasitaiko bei geriausiai suprantamos yra optinės iliuzijos. Įvairiausių jų pavyzdžių pamatė ir jų priežastis aiškinosi gausiai į edukacinį užsiėmimą susirinkęs jaunimas. Užsiėmimo dalyviai ne tik sužinojo, kas yra iliuzijos, kaip jos susidaro, kas yra miražas ar pareidolija, bet ir stebėjosi dirbtine perspektyva, judančiais paveikslėliais bei patys eksperimentuodami atrado kitų stulbinančių optinių apgaulių. Programos vedėjas paaiškino, kodėl vienodos spalvos objektus, esančius skirtingo tamsumo fone, mes matome kaip tamsesnius ar šviesesnius, kodėl vienodo ilgumo brūkšniai atrodo skirtingi, kaip nespalvotą fotografiją mūsų akys kurį laiką mato spalvotai. Išsiaiškinome, kaip vaizdą keičia skirtingų spalvų akinių lęšiai, o miražą, pasirodo, gali išvysti ne vien dykumoje klajojantys beduinai, bet ir mes, važiuodami asfaltuotu keliu karštą vasaros dieną. Vaikus stulbino panaudojus pagalbines priemones – metalinius cilindrus – paveiksle matomi vaizdai, kurių nė neįtarė ten esant.

Popietė buvo kupina atradimų, susižavėjimo ir nustebimo šūksnių. Dar kartą įsitikinome, kad mūsų pasaulis ne visada yra toks, kokį jį matome. Jame slypi daugybė paslapčių, kurių maža dalelė atsiskleidė ir šios edukacinės programos dalyviams. Tereikia būti smalsiais ir žingeidžiais, juk šiandien jau žinoma, kad smegenys, kaip ir raumenys, gali būti treniruojamos!

Pastaruoju metu biblioteka atlieka ne tik skaitymo, leidinių skolinimo ir interneto paslaugų teikimo funkcijas. Į biblioteką vis dažniau bendruomenės kviečiamos dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, susitikimuose, stebėti filmus, klausytis paskaitų. Tokie netradiciniai užsiėmimai bibliotekoje lavina bendruomenės narius, atskleidžia naujas bibliotekų galimybes ir paverčia jas mėgstama laiko leidimo vieta.