Poezijos popietė Aukštadvaryje

Aukštadvario bibliotekos vedėjos Ramunės Jarmalavičiūtės iniciatyva vasario 11 d. gausus senjorų būrys susirinko bibliotekoje į poezijos popietę, kurioje prie apvalaus stalo gurkšnojant arbatą senjorai pasidalino mintimis apie šiuolaikinę poeziją, palygindami  ją su ankstesnių laikų poetų kūryba. Tuo pačiu aptarė šių metų geriausių lietuviškų knygų rinkimuose poezijos kategorijoje dalyvaujančias 5 knygas. Bibliotekininkė supažindino su kiekvienos knygos autoriumi ir jo kūryba.

Mūsų senjorai domisi poezija, perskaitė visas metų knygos rinkimams skirtas poezijos knygas. Beveik vienbalsiai pasisakė už V. Braziūno knygą „Stalo kalnas“, patiko ir D. Kajoko „Apie vandenis, medžius ir vėjus“. Jų eilėraščiai labiausiai visiems priimtini. Taip vadinamos „baltosios eilės“ ne visiems suprantamos.

Senjorai su didžiule meile ir pagarba kalbėjo apie iškilius mūsų tautos poetus: Maironį, B. Brazdžionį, J. Marcinkevičių, S. Nėrį, V. Valsiūnienę ir kitus vyresnės ir jaunesnės kartos kūrėjus, kurių eilės, virtusios tiesiog liaudies dainomis, žadina mūsų tautos dvasią, suprantamos jauniems ir seniems, nes paliečia giliausius jausmus. Senjorai prisiminė dar vaikystėje išmoktus eilėraščius, kurie visą gyvenimą išliko atminty. Tuo pačiu buvo pabrėžta, kad šiuolaikinė poezija vargu ar išliks ilgai tautos atmintyje ir skambės dainomis taip, kaip skamba Maironio „Lietuva brangi“, „Už Raseinių ant Dubysos“, „Kur bėga Šešupė“, S. Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“ ir kitų poetų posmai.

Aišku, keičiasi laikai, keičiasi papročiai, keičiasi ir poezijos kryptis. Gyvenimas nestovi vietoje, bet amžinos vertybės išlieka. Mes, vyresnės kartos žmonės, nesuprantame modernios poezijos, mums mieli tie posmai, kurie liejasi kaip sraunus upelis, nes jie niekad neišblės ir išblėsti negali, o filosofinė mintis suprantama tik to polinkio žmogui. Dabartinės poezijos vingrybės ne visiems lygiai suprantamos, paliksime į jas gilintis ateities kartoms.

Nesuprantu poezijos

Proza parašytos,

Nes ją suprasti gali

Tiktai vienas kitas.

 

Man patinka posmai

Plaukiantys upeliu,

Kurie paliesti gali

Kiekvieną širdies kertelę.

 

Pabaigoje kelios senjoros paskaitė savo kūrybos eiles ir visi nutarė ateity dažniau organizuoti poezijos popietes, prisiminti  mūsų mylimų poetų eiles ir pagal jas sukurtas dainas. Juk ir mūsų himno – V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ – žodžiai mus įpareigoja iš praeities semtis stiprybės.

 

                         Aukštadvario Senjorų vardu – Liongina Šovienė


P.S. "Metų knyga 2015" poezijos kategorijoje išrinkta Vlado Braziūno "Stalo kalnas", už kurią ir balsavo Aukštadvario Senjorų klubas.