Biblioteka iškeliauja

Aukštadvario biblioteka persikelia į kitą vietą - dabar mus rasite Dariaus ir Girėno g. 6,

 Aukštadvario bendruomenės namuose.

Vykstant perkėlimo darbams, vartotojai neaptarnaujami.

Iki susitikimų atsinaujinusioje bibliotekoje!

Skaitome ir ruošiamės balsuoti už 2015 metų geriausią lietuvišką knygą

Ir vėl - į Šiaurę!

Ko ieškau draugystėje?
Beveik nieko, bet kartu kažko daugiau
nei rasčiau vienas 

(laisvas vertimas. Orig. Stein Mehren, norvegų poetas).

Lapkričio 9-ąją startuoja tradicinis projektas - Šiaurės šalių bibliotekų savaitė, kurią organizuoja Asociacijų Norden Sąjunga, bendradarbiaujant su nacionalinėmis asociacijomis Norden. Projektą remia Šiaurės ministrų taryba.

Šių metų tema: Draugystė.

Aukštadvario biblioteka kviečia į tekstų apie draugystę skaitymus šių metų lapkričio 9 d. 14.30 val. bibliotekoje.

Atsiveskite ir draugą!

TAUTOS ATMINTIS: IŠGIRSTI, IŠSAUGOTI IR PERDUOTI

Aukštadvario bibliotekos projektas „Man bobulė paporino“

Šiemet Lietuvoje minime Etnografinių regionų metus. Turime puikią progą prisiminti savo mažos šalies regionų savitumus, nuveikti darbų kultūrinės atminties, tautinio identiteto išsaugojimui.

Aukštadvario miestelis ir jo apylinkės yra Dzūkijos etnografiniame regione. Tačiau čia nėra tokių ryškių dzūkiško kalbėjimo, dainavimo, švenčių tradicijų, kaip labiau į pietus esančiose Dzūkijos vietovėse. Šis regionas pasižymi dideliu iš kitur atvykusių gyventi žmonių skaičiumi, kurie atsinešė savo kraštų tradicijas, papročius, tarmes. 2015 m. norėjome paskatinti aukštadvariečius, ypač vaikus ir jaunimą, prisiminti savo tarmę bei žodinio pasakojimo tradiciją.

Visos nacionalinės ir regioninės kultūros amžių amžius nešė ir saugojo žodinio pasakojimo lobius. Iš kartos į kartą perduodami pasakojimai išliko svarbūs istorijos šaltiniai ir vėlesniais laikais – kai atsirado raštas. Moderniojoje mūsų kultūroje beveik neliko žodžiu perduodamų pasakojimų ar ilgų, asmens tapatybę formuojančių šeimos pokalbių. Blėsta ne tik sakytinė naujosios visuomenės tradicija, bet ir didelė dalis jos pamato - tradicinis šeimos gyvenimas. Vaikai, nuolat besinaudodami moderniomis technologijomis, atpranta nuo gyvo bendravimo, kalbėjimo ir klausymosi.

Aukštadvario biblioteka parašė ir įgyvendino projektą „Man bobulė paporino“, kuriuo buvo siekta prisidėti prie regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo bei Dzūkijos regiono ypatumų puoselėjimo Aukštadvaryje. Projekto tikslai – dzūkų tarmės vartojimo atgaivinimas Aukštadvaryje, taip pat žodinio pasakojimo tradicijos priminimas ir puoselėjimas. Projektą finansavo Trakų rajono savivaldybė, įgyvendinti padėjo Aukštadvario regioninio parko direkcija, Trakų kultūros rūmų Dusmenų kaimo padalinys.

Aukštadvario gimnazijos, žemės ūkio mokyklos ir mokyklos – darželio „Gandriukas“ mokiniai buvo pakviesti dalyvauti projekte „Man bobulė paporino“. Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologės Ritos Balsevičiūtės vadovaujami, jie domėjosi senolių pasakojimais: sakmėmis, nutikimais, smulkiąja tautosaka. Vaikai mokėsi išraiškingai perteikti istorijas klausytojams, ruošdamiesi baigiamajai projekto popietei. Į ją pakvietėme atvykti Trakų kultūros rūmų Dusmenų kaimo padalinio folkloro kolektyvą „Dusmena“, kad autentiški pasakotojai iš etniško kaimo pateiktų jaunimui gyvo dzūkiško pasakojimo ir bendravimo pavyzdžių.

Baigiamasis projekto renginys įvyko spalio 22 d. Aukštadvario bendruomenės namuose. Susirinkę nuo mažo ligi seno ištempę ausis klausėsi melodingos dzūkiškos giesmės (dzūkai retai sako „padainuokim“, dažniau „pagiedokim“) „Motula širdela“, kurią nuoširdžiai atliko folkloro ansamblis „Lėda“. Bibliotekos vedėja R. Jarmalavičiūtė dzūkiška tarme paporino apie dzūkų kraštą, jų kasdienį gyvenimą, buitį. Priminė svetingumo, kaimynystės, talkų papročius, emocingą šio krašto gyventojų būdą. Kalbant apie senąsias vakarojimo, žodinio bendravimo tradicijas, teko apgailestauti, kad dabar jo vis mažėja. Ir kada pasikalbėsi, jei visi lekia, skuba, o laisvą laiką „suryja“ televizorius ir internetas... Laiko lėkimą tarsi pristabdė „Dusmenos“  kolektyvo moterys, vadovaujamos Rimos Karsokienės, kurios parodė savo programą „Duonos kelias“. Archajiški sėjimo, laukų lankymo, javų pjovimo, duonos kepimo papročiai, apeiginės dainos nuskraidino žiūrovus į laikus, kai gamtos jėgų palankumo žemdirbiui buvo stengiamasi išprašyti magiškais veiksmais, užkalbėjimais. Kai kurie papročiai dar gyvi mūsų atmintyje, kitus reikia saugoti kaip tautos savastį, kad jaustume turį šaknis. Dusmeniškių atvežtos tikros ruginės duonelės kvapas, nuvilnijęs per salę, ir tos duonos stebuklingas skonis sušildė ir suvienijo visus susirinkusius.

Apie senolių pasakojimų rinkimą ir išsaugojimą kalbėjo ir Rita Balsevičiūtė, pasidalinusi savo įspūdžiais ir nutikimais dirbant svarbų tautosakos, prisiminimų rinkėjos darbą. Svarbiausia, kad Rita ne tik užrašo visa tai, bet ir perduoda jaunajai kartai, pamoko juos sakmių, dainų, supažindina su visa liaudies kultūra. Šią popietę susirinkusius įtempti ausis privertė Aukštadvario gimnazistė Ieva Baškevičiūtė, pasekusi sakmę apie laumes, išgirstą ir užrašytą šiose apylinkėse. O pabaigai jaunieji pasakoriai pažėrė smulkiosios lietuvių tautosakos: Laima ir Emilis papasakojo juokingų nutikimų, Auksė su Janina patikrino, ar dar prisimena žiūrovai senovinių dzūkiškų žodžių reikšmes, Milda su Dalia ir mįslių užminė, o pabaigai, šiek tiek nepatogiai jausdamiesi, bet vedėjos paprašyti, Dovydas ir Nedas pademonstravo ir dzūkiškų keiksmų žiupsnelį.

Rodos, išseko parengta programa, tačiau pasibuvimą pratęsė savanorės pasakotojos – aukštadvarietės Nijolė Verseckienė, Petronėlė Kavaliauskienė, dusmeniškė Janina Judickienė. Dzūkiška šnekta skambėjo ir ragaujant žolelių arbatą su sūriu ir Dzūkijos laukuose bitukių surinktu medumi. Belieka viltis, kad šio projekto metu pasėtas domėjimosi pasakojamąja tautosaka ir žodinio bendravimo tradicija grūdas sudygs jaunimo širdyse.

Už pagalbą organizuojant popietę ir vykdant projektą nuoširdi padėka Aukštadvario regioninio parko direkcijos darbuotojams, visoms Aukštadvario mokymo įstaigoms – už mokiniams diegiamą tautinę savivoką, Trakų kultūros rūmams – už etnografinių kolektyvų puoselėjimą. 

 Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario k. filialo vedėja

Ramunė Jarmalavičiūtė

Keli foto įspūdžiai iš dzūkiškų pasakojimų popietės

Projekto "Man bobulė paporino" baigiamasis renginys

 spalio 22 d. Aukštadvaryje

Rudens floristika bibliotekoje

Ačiū Janinai, Ruslanui ir Dariui, jauniesiems bibliotekos lankytojams, penktadienio popietę suspėjusiems sukurti floristinius darbelius iš gražiųjų rudens lapų ir paskutiniųjų gėlių. 

Kviečiame į dzūkišką popietę

Laukiame visų!

Biblioteka kviečia į renginius Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms

Rudens lapų šėlsmas Aukštadvario bibliotekoje

Na ir apgavikas tas mūsų ruduo! Jau kad ėmė medžių lapai gelsti dar vasarai nesibaigus, jau kad nuklojo takelius... O kai rugsėjį lietus atgaivino žemę, turbūt nusprendė dar padžiuginti mus žaluma. Tad rugsėjo 17 d. bibliotekoje įvykęs Rudens lapų šou nebuvo toks įvairiaspalvis, kaip tikėjomės, tačiau ir žalia spalva, drauge su trupučiu geltonos, tiko visokiausioms kūrybinėms išmonėms įgyvendinti.

Sugužėję vaikai, nekreipdami dėmesio į malonią 26^O šilumą, bandė pagauti rudeninę nuotaiką ir nutupdyti ją ant popieriaus lapų, paversdami įvairiausiais gyvūnėliais, ornamentais ir kitomis grožybėmis. Iš paskleistos lapų, žolelių krūvos rinkome ir vieną prie kito dėjome, derinome, klijavome, o vėliau – rezultatu gėrėjomės. Buvo, kad ir patys nustebome, kaip čia taip gražiai pavyko. Pagelbėjo bibliotekoje esančios darbelių knygos, internete surasti patarimai, o labiausiai – vaikų vaizduotė. Nors atspėti, kokių augalų lapus matome, vaizduotė nepadėjo, čia jau reikėjo pasinaudoti žiniomis ir pastabumu. Vaikai pamatė, kad net kukliosios kraujažolės sudžiovintas lapelis atrodo puošniai ir puikiai atstoja lapei uodegą.

Toks buvo pirmasis šiemet prisilietimas prie rudens grožio. Nusprendėme, kad sulaukę daugiau spalvotų lapų, kaštonų, gilių, dar susirinksime ir vėl papuošime biblioteką naujais darbais. O kaip pastebėjo tądien į mūsų biblioteką pirmą sykį užsukusi ponia Svetlana, vaikai, kurie ateina čia ir užsiima įvairiomis veiklomis, nekrės gatvėse šunybių ir augs gerais žmonėmis. To ir linkime jauniesiems bibliotekų bičiuliams.

Atostogos!

Aukštadvario biblioteka lankytojų neaptarnaus

 nuo liepos 7 iki rugpjūčio 7 dienos.

Artimiausią veikiančią biblioteką galite rasti Trakuose.

Gražių vasaros akimirkų!

Neišeik atostogauti be knygos!

                                                                                        Poilsis nėra tinginiavimas. Vasarą gulėti žolėje besiklausant vandens čiurlenimo ar stebėti plaukiančius debesis visai nėra laiko švaistymas.                                                                                                       John Lubbock

Pridursiu: jeigu begulint žolėje, hamake ar paplūdimyje jūsų akys bėgs naujos, intriguojančios, linksmos ar mąslios (pagal skonį ir poreikį) knygos puslapiais, jūsų atostogos įgaus dar daugiau žavesio. 

Kaip tik vasaros atostogoms Aukštadvario biblioteka gali pasiūlyti daug naujai įsigytų knygų. Pasakų ir detektyvų, prozos ir eilių gerbėjams, norintiems nusikelti į praeitį ar į ateitį, romantikams ir realistams - visiems atrasime knygą, svajojančią šias atostogas praleisti su jumis.

Užsukite į biblioteką, ir jūsų vasara bus dar spalvingesnė!

Kviečiame į tiesioginę transliaciją žemdirbiams

Prisiminus "Akmens užkalbėjimą" Aukštadvaryje

Prasidedant Nacionalinei bibliotekų savaitei, Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius ir Aukštadvario filialas surengė edukacinį užsiėmimą "Akmens užkalbėjimas". Puiki lektorė Rasa Pavilionienė supažindino susirinkusius Aukštadvario regioninio parko direkcijoje smalsuolius su baltų simboliais, jais užkoduotomis reikšmėmis. 

Rasos paraginta ir pamokyta kompanija, kurioje buvo ir liaudies medicinos žinovių, ir besidominčių parapsichologija, joga, reiki, taip pat senovės baltų kultūra, bandė susikaupti ir savo siekius, troškimus užkoduoti piešdama ženklus ant akmenėlių. Ką pakuždėjo pasąmonė, tą ir vaizdavome, tikėdami, kad šie ženklai mus saugos ir mums padės.

Ačiū  mielai Rasai Pavilionienei ir visiems užsiėmimo dalyviams!

Kultūros pragiedruliai Aukštadvaryje

Juozas Žitkauskas, rašytojas, kraštotyrininkas, renginių ir projektų organizatorius, atvežė į Aukštadvarį nepaprastą asmenybę - Silvestrą Gimžauską. Apie jį surinktą medžiagą bei jo parašytus tekstus, sudėliotus į literatūrinę kompoziciją „Lietuviško tautiškumo pragiedrulis: Silvestras Gimžauskas“, pristatyti padėjo žymus aktorius Ferdinandas Jakšys ir bardas Gytis Ambrazevičius.

Aukštadvario žemės ūkio mokyklos salėje susirinkę aukštadvariečiai turėjo galimybę išgirsti apie XIX amžiaus antros pusės lietuvybės puoselėtoją, kunigą, knygnešių globėją, poetą Silvestrą Gimžauską. Turime pripažinti, kad ne vienas atėjęs pirmą sykį išgirdo šį vardą. Tad įdėmiai klausėmės J. Žitkausko pasakojimo apie šį neeilinį, nepelnytai primirštą žmogų. Dirbdamas Vilnijos parapijose kunigu, Silvestras Gimžauskas buvo aktyvus švietėjas, lietuviškos spaudos platintojas, lietuvybės puoselėtojas. Jis 1890 m. parengė pirmą patriotinį lietuvišką atsišaukimą, išspausdintą JAV, kuriame ragino brolius lietuvninkus neleisti vaikų į nelietuviškas mokyklas, mylėti ir ginti lietuvišką kalbą. Ypač aktyviai organizavo spaudos platinimą Valkininkuose: globojo apie 50 knygnešių ir spaudos platintojų, kūrė slaptas daraktorių mokyklas, jas visokeriopai rėmė. Kaip literatas bendradarbiavo „Aušroje“ ir kituose lietuvių leidiniuose, pats rašė ir leido eilėraščius, publicistiką. Paradoksas, bet išdavė S. Gimžauską, aistringą kovotoją už blaivybę, policijai jo brolis Vladislavas, supykęs, kad negauna pinigų išgerti.

Aktoriaus F. Jakšio skaitomos ištraukos iš S. Gimžausko kūrinių stebino tuo, kad per pusantro šimto metų jo tekstai neprarado aktualumo. Tautiškumo, blaivybės, moraliniai klausimai tokie pat svarbūs mūsų laikui, kaip ir XIX a. pabaigos lietuviams. O poetinis talentas leidžia S. Gimžauską laikyti Maironio pirmtaku lietuvių poezijoje. Jaunosios kartos talentingo bardo G. Ambrazevičiaus atliekamos autorinės dainos ir pritarė kunigo idėjoms, ir prieštaringomis mintimis skatino patiems pasirinkti, kas klausytojams prie širdies.

Šilta ir švietėjiška popietė sustabdė mūsų nepaliaujamą bėgimą, privertė pamąstyti apie tikrąsias vertybes ir apie žmones, kurie kitados tiek daug nuveikė mūsų kalbos ir kultūros labui. Tokias mintis susirinkusiųjų vardu išsakė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorė L. T. Mikutavičienė, padėjusi suorganizuoti šią įsimintiną popietę. Dėkojame Vilniaus Mokytojų namų projektui „Jie su Vilnija suaugę“, projekto vadovui J. Žitkauskui ir tikimės tolesnio bendradarbiavimo. 

 

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI IR AUKŠTADVARIO BIBLIOTEKA KVIEČIA

SKIRTUKŲ PARODA

Tarptautinės vaikų knygos dienos proga Aukštadvario bibliotekoje parengta knygų skirtukų paroda "Skirtukas - knygos draugas".
Eksponatus rinkome, kūrėme ir gaminome drauge su jaunaisiais lankytojais.

Kviečiame pamatyti!

Tai kas tas „dziegorius“?

Tarmės aukštadvariečiams – ne dzyvas

„Tokių bobukių pastaiko visur, ne cik Perlojon. Dzienas savo laidžia jos cykiai, kap kokia žolalė palei apsamanojusių tvorų, kuruoj kap rozas būna aptvertos šitų bobukių pirkaitės. Per tų žolukį išmyndzotas plonas takucis nuog slankscio ir žamėn inlindusio akmenio padlug jį iki tų sakytų vartukų, užkabytų draciniu krūkeliu ar sodzaus kalvio nukaltu klinguti.“

Tokių dainingos dzūkų šnektos žodžių iš R. Sadausko knygos „Raibas gyvenimėlis“  besiklausant Aukštadvario vaikų dienos centro lankytojai susikaupė jėgų išmėginimui viktorinoje „Ar pažįsti tarmes?“. Šį žodinės tautos ir kalbos istorijos žinių pasitikrinimą sugalvojo Aukštadvario biblioteka, minėdama Etnografinių regionų metus.

Įvairiausios užduotys buvo paruoštos dalyviams: reikėjo, klausant pasakojimus ir dainas, atspėti, kokia tarme jie atliekami, pasakyti, kokia tarme kalbama Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kuriuos vardino bibliotekos vedėja. Nebuvo paprasta ir prisiminti kuo daugiau dzūkiškų senoviškų žodžių, kurių jau nedaug yra vartojama mūsų krašto kasdienėje kalboje. Smagu buvo išgirsti „dziegorius“, „dzyvai“, „dzviese“, „cibulis“ ir daug kitų žodelių.

Vaikams, kurie neturi giminaičių piečiau į Dzūkiją, tikrai nelengva ta tikrąja dzūkiška (pietų aukštaičių) tarme kalbėti. Aukštadvario, kaip ir visoms Pietryčių Lietuvos tarmėms, būdingi paribio tarmių bruožai. Teko čia kalbai patirti ir slavinimą, ir polonizavimą. Dabar miestelyje ir aplink jį vartojama kalba irgi nėra senoji šnekta, ji smarkiai paveikta bendrinės kalbos. Aukštadvaryje gyvena daug iš kitų regionų atvykusių žmonių, kurie, žinoma, nekalba dzūkiškai. Taigi nieko keisto, kad viktorinos metu vaikams pateiktos užduotys neatrodė paprastos.

Paskutinioji iš jų – išvardinti senuosius savaitės dienų pavadinimus – vyresnio amžiaus žmonėms turbūt nebūtų sunki, o šįkart ne visiems įkandama buvo. Teko priminti apie svetimybių, kitų kalbų įtaką liaudiškai šnektai.

Norėtųsi, kad tarmės, susiklosčiusios per šimtmečius ir tapusios mūsų kalbos išskirtiniu bruožu, neišnyktų, būtų gyvos. Nors dabar jas sparčiai keičia bendrinė kalba, nebenaudojami ir užmirštami žodžiai, posakiai, išsireiškimai. Taip nyksta ir tautos istorijos dalis, mūsų, lietuvių, savitumas. Reikia paskatinti visus, ypač jaunimą, nesigėdyti kalbėti tarmiškai, užrašyti tėvų, senelių pasakojimus. Tuo ir esame įdomūs, saviti, o savitumas visais laikais, visuos kraštuos vertinamas ir madingas.

Taigi dėkavojam širdzyngai Aukštadvario vaikų dienos centro vaikucam ir darbuotojom Rasai Žuklienei, Živilei Venskutonienei, katriej domis tautos kultūru. O per šituos Etnografinių regionų metus dar ne rozų tarmiškai pasrokuosim, padainuosim ir pašposysim, mūs krašto įdomumu suvejį  pasdzaugsim.

Prašome Jūsų paskirti mums 2 procentus pajamų mokesčio paramai

Ši parama Jums nieko nekainuoja, nebent sugaištą laiką, tačiau mums ji reiškia labai daug.

Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, kiekvienas mokesčių mokėtojas gali paskirti paramos gavėjo statusą turinčiai ne pelno siekiančiai organizacijai 2 procentų pajamų mokesčio sumos, sumokėtos per metus. Nepasinaudoję galimybe paskirti 2% pajamų mokesčio, juos paliekate valstybės biudžetui.

Jums reikia atsisiųsti ir užpildyti deklaracijos formą FR 0512 v2.
Šią formą galite:

• užpildyti ranka ir nunešti arba nusiųsti į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI);
• užpildyti ir nusiųsti naudojantis elektroninio deklaravimo sistema https://deklaravimas.vmi.lt/lt/Pradinis_Prisijungimo_puslapis/Prisijungimasperisorinessistemas.aspx

Prašymą ranka galima užpildyti bibliotekoje, Draugystės g. 5A, Aukštadvaris.

Pildant elektroninę formą, reikalingi duomenys yra tokie:

E2 Gavėjo identifikacinis kodas 190638473 (Trakų r. sav. viešoji biblioteka)

Paskirti pinigai panaudojami bibliotekos materialiniam gerbūviui, knygoms įsigyti, renginiams.

Sveikiname aukštadvariečius ir visus piliečius su valstybės atkūrimo diena

Kristijono Donelaičio “Metų” atspindžiai

2015 03 02   Aukštadvario bibliotekoje vyko renginys - „Kristijono Donelaičio „Metų“ atspindžiai“, skirtas rašytojo 300 metų gimimo sukakčiai paminėti. Skaitymus iš poemos organizavo ir moksleivius ruošė Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė ir Aukštadvario regioninio parko specialistė Rita Balsevičiūtė.               

   Skaitymuose dalyvavo Aukštadvario vidurinės mokyklos ir Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“ jaunieji skaitovai. Renginio metu buvo pristatyti naujausi mokslininkų atradimai, tyrinėjant rašytojo biografijos faktus. Skaitymų programoje  buvo siekta atspindėti rašytojo begalinę meilę gamtai ir žemdirbiui. Gailėdamas žmonių ir juos gerbdamas  rašytojas  bara ir moko.  „Metuose“ atsiskleidžia iškilaus gamtosaugininko tausotojiškas požiūris į gamtą. Antai, rašytojas bara būrus už neūkiškumą deginant krosnyje  gerus rąstus, šaukia ant „liesninkų“ už korupciją, gėdija vagis, pažeidėjus. Po renginio visiems buvo dalijamos sėklos, kadangi jau pats laikas susizgribti apie pavasario darbus. Juolab, kad pats Kristijonas Donelaitis ragino: „Nugi dabar, ką tik įmanote, sėkite sėklas...“

Renginio organizatorės viliasi, kad šis renginys nors maža dalele prisidės  moksleivių ugdymui,  skatins  gerbti gamtą, būti jos draugais bei tausotojais.

Rita Balsevičiūtė

Aukštadvario regioninio parko specialistė

Kristijono Donelaičio "Metų" atspindžiai

Kviečiame į skaitymus!

Žiemą varė - jiems pavyko!

Užgavėnių dieną Aukštadvario biblioteką aplankė, gerų metų palinkėjo spalvingieji, linksmieji persirengėliai, suburti Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologės Ritos Balsevičiūtės. Padainavę patriukšmavę, visokių gėrybių palinkėję, nuo visų ligų pagydę ir net iš rankos pribūrę, nukurnėjo toliau per miestelį, žiemą gąsdindami, gerus žmones labindami.

KVIEČIAME Į SAUGAUS INTERNETO MOKYMUS

Baigėsi "Knygų Kalėdos", dėkojame prisijungusiems prie akcijos

 Aukštadvario bibliotekai knygų padovanojo

Janina Gackienė

Andrius Kuprijanovas

Monika Gustevičiūtė

Laura Ezerskaitė

Edita Liucvaikienė

Nuoširdžiai ačiū!