Aukštadvario bibliotekos projektas
„Man bobulė paporino“
Šiemet
Lietuvoje minime Etnografinių regionų metus. Turime puikią progą prisiminti
savo mažos šalies regionų savitumus, nuveikti darbų kultūrinės atminties,
tautinio identiteto išsaugojimui.
Aukštadvario
miestelis ir jo apylinkės yra Dzūkijos etnografiniame regione. Tačiau čia nėra
tokių ryškių dzūkiško kalbėjimo, dainavimo, švenčių tradicijų, kaip labiau į
pietus esančiose Dzūkijos vietovėse. Šis regionas pasižymi dideliu iš kitur
atvykusių gyventi žmonių skaičiumi, kurie atsinešė savo kraštų tradicijas,
papročius, tarmes. 2015 m. norėjome paskatinti aukštadvariečius, ypač vaikus ir
jaunimą, prisiminti savo tarmę bei žodinio pasakojimo tradiciją.
Visos
nacionalinės ir regioninės kultūros amžių amžius nešė ir saugojo žodinio
pasakojimo lobius. Iš kartos į kartą perduodami pasakojimai išliko svarbūs
istorijos šaltiniai ir vėlesniais laikais – kai atsirado raštas. Moderniojoje
mūsų kultūroje beveik neliko žodžiu perduodamų pasakojimų ar ilgų, asmens
tapatybę formuojančių šeimos pokalbių. Blėsta ne tik sakytinė naujosios
visuomenės tradicija, bet ir didelė dalis jos pamato - tradicinis šeimos
gyvenimas. Vaikai, nuolat besinaudodami moderniomis technologijomis, atpranta
nuo gyvo bendravimo, kalbėjimo ir klausymosi.
Aukštadvario
biblioteka parašė ir įgyvendino projektą „Man bobulė paporino“, kuriuo buvo
siekta prisidėti prie regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo
bei Dzūkijos regiono ypatumų puoselėjimo Aukštadvaryje. Projekto tikslai –
dzūkų tarmės vartojimo atgaivinimas Aukštadvaryje, taip pat žodinio pasakojimo
tradicijos priminimas ir puoselėjimas. Projektą finansavo Trakų rajono
savivaldybė, įgyvendinti padėjo Aukštadvario regioninio parko direkcija, Trakų
kultūros rūmų Dusmenų kaimo padalinys.
Aukštadvario
gimnazijos, žemės ūkio mokyklos ir mokyklos – darželio „Gandriukas“ mokiniai
buvo pakviesti dalyvauti projekte „Man bobulė paporino“. Aukštadvario
regioninio parko vyr. kultūrologės Ritos Balsevičiūtės vadovaujami, jie
domėjosi senolių pasakojimais: sakmėmis, nutikimais, smulkiąja tautosaka.
Vaikai mokėsi išraiškingai perteikti istorijas klausytojams, ruošdamiesi
baigiamajai projekto popietei. Į ją pakvietėme atvykti Trakų kultūros rūmų Dusmenų
kaimo padalinio folkloro kolektyvą „Dusmena“, kad autentiški pasakotojai iš
etniško kaimo pateiktų jaunimui gyvo dzūkiško pasakojimo ir bendravimo
pavyzdžių.
Baigiamasis
projekto renginys įvyko spalio 22 d. Aukštadvario bendruomenės namuose. Susirinkę
nuo mažo ligi seno ištempę ausis klausėsi melodingos dzūkiškos giesmės (dzūkai
retai sako „padainuokim“, dažniau „pagiedokim“) „Motula širdela“, kurią
nuoširdžiai atliko folkloro ansamblis „Lėda“. Bibliotekos vedėja R.
Jarmalavičiūtė dzūkiška tarme paporino apie dzūkų kraštą, jų kasdienį gyvenimą,
buitį. Priminė svetingumo, kaimynystės, talkų papročius, emocingą šio krašto
gyventojų būdą. Kalbant apie senąsias vakarojimo, žodinio bendravimo
tradicijas, teko apgailestauti, kad dabar jo vis mažėja. Ir kada pasikalbėsi,
jei visi lekia, skuba, o laisvą laiką „suryja“ televizorius ir internetas... Laiko
lėkimą tarsi pristabdė „Dusmenos“
kolektyvo moterys, vadovaujamos Rimos Karsokienės, kurios parodė savo
programą „Duonos kelias“. Archajiški sėjimo, laukų lankymo, javų pjovimo,
duonos kepimo papročiai, apeiginės dainos nuskraidino žiūrovus į laikus, kai
gamtos jėgų palankumo žemdirbiui buvo stengiamasi išprašyti magiškais veiksmais,
užkalbėjimais. Kai kurie papročiai dar gyvi mūsų atmintyje, kitus reikia
saugoti kaip tautos savastį, kad jaustume turį šaknis. Dusmeniškių atvežtos
tikros ruginės duonelės kvapas, nuvilnijęs per salę, ir tos duonos stebuklingas
skonis sušildė ir suvienijo visus susirinkusius.
Apie
senolių pasakojimų rinkimą ir išsaugojimą kalbėjo ir Rita Balsevičiūtė,
pasidalinusi savo įspūdžiais ir nutikimais dirbant svarbų tautosakos, prisiminimų
rinkėjos darbą. Svarbiausia, kad Rita ne tik užrašo visa tai, bet ir perduoda
jaunajai kartai, pamoko juos sakmių, dainų, supažindina su visa liaudies
kultūra. Šią popietę susirinkusius įtempti ausis privertė Aukštadvario
gimnazistė Ieva Baškevičiūtė, pasekusi sakmę apie laumes, išgirstą ir užrašytą
šiose apylinkėse. O pabaigai jaunieji pasakoriai pažėrė smulkiosios lietuvių
tautosakos: Laima ir Emilis papasakojo juokingų nutikimų, Auksė su Janina
patikrino, ar dar prisimena žiūrovai senovinių dzūkiškų žodžių reikšmes, Milda
su Dalia ir mįslių užminė, o pabaigai, šiek tiek nepatogiai jausdamiesi, bet
vedėjos paprašyti, Dovydas ir Nedas pademonstravo ir dzūkiškų keiksmų
žiupsnelį.
Rodos,
išseko parengta programa, tačiau pasibuvimą pratęsė savanorės pasakotojos –
aukštadvarietės Nijolė Verseckienė, Petronėlė Kavaliauskienė, dusmeniškė Janina
Judickienė. Dzūkiška šnekta skambėjo ir ragaujant žolelių arbatą su sūriu ir
Dzūkijos laukuose bitukių surinktu medumi. Belieka viltis, kad šio projekto
metu pasėtas domėjimosi pasakojamąja tautosaka ir žodinio bendravimo tradicija
grūdas sudygs jaunimo širdyse.
Už
pagalbą organizuojant popietę ir vykdant projektą nuoširdi padėka Aukštadvario
regioninio parko direkcijos darbuotojams, visoms Aukštadvario mokymo įstaigoms
– už mokiniams diegiamą tautinę savivoką, Trakų kultūros rūmams – už
etnografinių kolektyvų puoselėjimą.
Trakų
viešosios bibliotekos Aukštadvario k. filialo vedėja
Ramunė
Jarmalavičiūtė