Vasario
4 d. Aukštadvario regioniniame parke vyko Perkūno dienos (Gramnyčių) minėjimas,
edukacinė žvakių liejimo programa. Renginį organizavo ARP vyr. kultūrologė Rita
Balsevičiūtė, ARP darbuotoja Angelė Taraškevičienė, Aukštadvario bibliotekos
vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė.
Renginį
vedė Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų
Romuvos atstovas – vaidila Vidmantas Velička. Prisiminta tradicinė Gramnyčių –
pirmosios Perkūno dienos – šventė. Pokrikštiniu laikotarpiu, tai yra po Trijų
Karalių šventės, buvo liejamos žvakės, kurios vasario 2 d., per tikrąsias
Gramnyčias, šventinamos bažnyčiose. Apskritai žvakių liejimo tradicija ir
pačios žvakės turi ir archajišką baltišką, ir krikščionišką simboliką,
apeigines prasmes.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių
valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Kultūros paveldo skyriaus vyr.
specialistė istorikė iš Marcinkonių Virginija Pugačiauskienė ir Rita Balsevičiūtė iš Aukštadvario prisiminė jau
primirštą seną graudulinių žvakių liejimo tradiciją, ieškojo pateikėjų,
istorinių šaltinių, surinko ir aprašė pačius seniausius tokios paskirties
žvakių pavyzdžius. Teko gilintis ir su senoliais aiškintis šių žvakių
panaudojimo prasmę ir gamybos tradicijas. Virginija pademonstravo įvairių tipų
žvakes, kurias pati nuliejo, taip pat ji, remdamasi istoriniais šaltiniais, pagamino
unikaliais keturkampes žvakes (sukas).
Tokių ypač sudėtingų žvakių gamyba reikalauja patyrimo bei meistriškumo. Reikia
pabrėžti, kad šios archajiškiausios Gramnyčių (graudulinės) žvakės, Ritos ir
Virginijos pastangomis rekonstruotos, buvo pirmą kartą ir pademonstruotos šiame
renginyje.
O žvakių liejimo techniką demonstravo Audrius
Kasperavičius iš Trakų. Jis dalyvavo su šeima, dviem vaikais ir žmona Alma.
Pasirodo, kad žvakių liejimas – ilgas, ypatingos kantrybės reikalaujantis
procesas, trunkantis apie 3 valandas. Visi renginio dalyviai – nuo vaikučių iki
senjorų – turėjo galimybę dalyvauti žvakių liejimo procese, nuo virvelių
(„knatų“) žvakėms gaminimo, vaško kaitinimo iki paties žvakių liejimo,
„auginimo“, sukantis ratui, procesui.
Beje, reikia paminėti, kad žvakėms lieti būtinas natūralus
bičių vaškas, kurio parūpino Rita Balsevičiūtė, bites auginanti Bronislava
Vasiliauskienė iš Elektrėnų ir Audrius Kasperavičius.
Apie
šventės prasmę kalbėjo ir pirmasis krivis, lietuvių etninės kultūros
tyrinėtojas Vaclovas Mikailionis. Pasirodo, kad Perkūno diena, arba Gramnyčių
šventė, per kurią yra liejamos, šventinamos žvakės, susijusi su Perkūnu, ir
etimologiškai yra susijusi ne su „grabu“, bet su žodžiu „griaudėti, griausti“.
O
pasak vaidilos Jono Vaiškūno, išties šios dienos
pavadinimas yra kildintinas iš gudiško žodžio „gromnica“, pažodžiui tai būtų – „perkūninė“.
Pasak J. Vaiškūno, „Tikima, kad graudulinės žvakės gali apsaugoti namus nuo
žaibų, laukus nuo ledų, o žmogų nuo perkūnijos ir ligų. Graudulinę žvakę
uždegdavo ir statydavo ant lango, užslinkus audros debesims ir pradėjus
griaudėti Perkūnui.“
Per
renginį koncertavo etnografinis ansamblis „Lėda“, vadovaujamas ARP kultūrologės
Ritos Balsevičiūtės. „Lėda“ atliko dainas, skirtas deivėms Gabijai, Laimai,
taip pat karines istorines dainas. Dainavo ir baltiškais tradiciniais
kostiumais pasipuošusios viešnios iš Elektrėnų, tarp jų – Ona Šakienė, ji
papasakojo ir legendą apie savo gimtinę (Perkūnkiemio kaimą).
Audrius
Kasperavičius atliko iš latvių kalbos verstą dainą, skirtą Perkūnui. Pasak A.
Kasperavičiaus, latvių folklore yra išlikusių kur kas daugiau dainų, kuriose
garbinamas Perkūnas ir kiti baltų dievai.
O Aukštadvario bibliotekos vedėja R. Jarmalavičiūtė,
kilusi iš Gruožninkų k., Trakų r., supažindino su unikaliais dzūkiškais orų
spėjimo papročiais per Gramnyčių šventę. Kaip Ramunei pasakojo Ramutė
Mackevičienė iš Čižiūno kaimo, „Jei
Gramnyčios išpuola šeštadienį,
negalima tais metais šeštadienį sodint bulvių, nes kirmėlės jas sugrauš.“ Jei
dar daug sniego ant
stogų, vasarą būsiančios vešlios pievos ir daug gero šieno. Šiemet to tikėtis
neverta... Jei Grabnyčios giedros,
tai vasarą bus dideli griausmai (dzūkai sako: velei vilkų an kiemo regėc, nei saulį grabnyčių dzienų), o
jei pusto, tai pašarą
pavasarį iš kluonų išpustys. Galiausiai,
baigiantis renginiui, visi renginio dalyviai gavo po pagamintą žvakelę.
Užsidegę žvakeles, visi kartu su ansambliu „Lėda“ sugiedojo laiminimo giesmę
(„Eik Laimele, laimingo“).
Renginyje
dalyvavo apie 60 žmonių, vos tilpusių į Aukštadvario regioninio parko salę, nuo
vaikučių iki senjorų, iš Aukštadvario, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Trakų, Trakų
r. Škilietų kaimo, taip pat Elektrėnų, Trakų Vokės, Merkinės, Marcinkonių,
Alytaus, Prienų r. Vyšniūnių, Antaveršio kaimų.
Dalyvavo
ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato
direkcijos Turizmo
ir informacijos skyriaus vyr. specialistė Laima Saviščevienė iš
Merkinės. Ji yra tautodailininkė, gaminanti sodus, liejanti žvakes, kurianti
kitus rankdarbius. Ji pasakojo apie žvakių liejimo amatą, pačios ugnies prasmę
kaimo žmogaus dvasiniame gyvenime. Kaip ir daugelį kitų amatų žvakių liejimą
vaikai perimdavo iš savo tėvų. L. Saviščevienė visus ragino nepamiršti savo
protėvių paliktų dvasinių turtų, juos perimti ir toliau puoselėti. Švytintys
vaikų veidai mums tik parodo, kad šiuos darbus privalome rodyti jaunimui.
Beje,
šventėje dalyvavo ir Eugenijus Martinkus, Vilniaus Šventaragio romuvos vadovas.
Ona
Vilčiauskienė iš Vyšniūnų, muzikologė, buvusi muzikos mokytoja, pristatė savo
gaminamus muiliukus. Dalyvavo ir Užuguosčio bendruomenės pavaduotoja Rasa
Žvirblienė, taip pat Vilma Breikštienė iš Antaveršio kaimo, kuri visus renginio
dalyvius vaišino savo kepta duonele.
Į
šį renginį atvyko ir akademinės bendruomenės atstovai, tarp jų – aukštadvarietė
VGTU dėstytoja, filosofijos mokslų daktarė Laima Monginaitė, taip pat
biologijos mokslų daktaras Šarūnas Ašmantas, pasakojęs apie unikalią šių kraštų
gamtą.
Šventėje
dalyvavo ARP bičiulis, tradicijų puoselėtojas ir patriotas Laurynas Baltrūnas su
savo nuostabia šeima: žmona Daiva ir keturiais vaikais: Rugile, Smilte, Ąžuolu
ir Viesulu...
Visgi
šventės dalyviai vaišinosi suneštiniais užkandžiais. Ypač buvo gardūs Bronislavos
Vasiliauskienės, buvusios Elektrėnų sveikuolių pirmininkės, sveikuoliški
užkandžiai.
Svarbu
paminėti, kad šventės talkininkams – Dzūkijos nacionalinio parko ir
Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojoms
bei Trakų krašto romuviečiams – R.
Balsevičiūtė padovanojo žolelių arbatos „Škilietų raganos čėbrų“ bei kvietė
visus toliau bendradarbiauti kaip vienos šeimos narius. Taip pat ir renginio
dalyviai, nuo vaikučių iki senjorų, buvo labai patenkinti edukacine, su
senaisiais liaudies amatais ir apskritai baltų kultūra supažindinančio renginio
programa, ir dėkojo organizatoriams.
Ona Gaidamavičiūtė
Akimirkos iš šventės:
