2016-uosius
metus Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus
Bibliotekų metais, šalies bibliotekininkai, kultūros žmonės ir visi
bibliotekų bičiuliai apsidžiaugė ne tik bibliotekoms skirtu dėmesiu, bet ir
galimybe visapusiškai pristatyti atsinaujinusias, sustiprėjusias bibliotekas,
atskleisti teikiamų paslaugų plėtrą ir naudą visuomenei. Pačios bibliotekos
stiprins tarpusavio bendradarbiavimo ryšius, nes bus nemažai kartu vykdomų
projektų, renginių. Bibliotekų metai vyksta
vadovaujantis moto „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“, tad
norėtųsi, kad ta stiprybė būtų ne vien moralinė, bet ir išreikšta
praturtėjusiais bibliotekų fondais, atnaujintais ir naujais pastatais, pakelta
darbuotojų kvalifikacija. Jos Ekscelencija Prezidentė D. Grybauskaitė
Bibliotekų metų atidarymo iškilmėse sakė: „Esame skaitanti, kultūringa tauta,
norinti žinių ir šviesos. Tokios tautos nei sugniuždysi, nei sutraiškysi, nei
pažeminsi. Knyga visoms kartoms visada buvo žinių, pasitikėjimo savimi, šviesos
šaltinis“.
Apie
tai kalbėdama Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salėje balandžio 18 d.
įvykusį susitikimą su rašytoja, poete, Maironio lietuvių literatūros muziejaus
direktore, literatūros tyrinėtoja Aldona Ruseckaite pradėjo Aukštadvario
gimnazijos bibliotekos vedėja Aldona Šumskienė. Ji priminė, kad netrukus –
balandžio 23 – 29 dienomis – minėsime Nacionalinę bibliotekų savaitę, kurios
metu bibliotekose vyks gausybė renginių, susitikimų, pristatymų. Aukštadvaryje
taip pat stipriname visų kultūros, švietimo įstaigų, tarp jų ir bibliotekų,
bendradarbiavimą, tad daugelis renginių vyksta suvienijus jėgas, šį sykį – Aukštadvario
gimnazijos ir Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo bibliotekų.
Suteikus
žodį renginio viešniai A. Ruseckaitei, išgirdome jos mintis apie kūrybą, joje
gvildenamas moralines dilemas, poezijos ir prozos gimimą. A. Ruseckaitė yra
išleidusi 13 grožinės literatūros knygų, daug literatūros istorijos tyrinėjimų,
įvairiuose leidiniuose ir periodikoje publikuojami jos straipsniai apie
rašytojus (ypač mėgstama tema – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių
rašytojos moterys). Už kūrybą, muziejininkės ir visuomeninę veiklą rašytoja
apdovanota gausybe premijų, tarp kurių yra Didžiojo Lietuvos kunigaikščio
Gedimino 2-ojo laipsnio medalis, J. Aisčio, B. Brazdžionio, G. Petkevičaitės –
Bitės literatūrinės premijos, LR
Kultūros ministerijos premija. 2015 m. jai suteiktas Įsimintiniausios Kauno
menininkės titulas, o šiais metais apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno
premija. Tad pažintis su šia talentinga ir darbščia asmenybe buvo įdomi tiek
mokiniams, tiek visai Aukštadvario bendruomenei.
Betarpiškai
ir paprastai rašytoja pasakojo apie savo vaikystę, gyvenimo kelią, darbus.
Pareiškė savo nuomonę apie poeziją, jos žodžiais, „poezijos gimimą ir
eilėraščių rašymą, kas yra skirtingi dalykai“. Viešnia dalinosi patirtimi, kaip
atsiranda idėjos knygai, kaip nelengvai tenka prie jų triūsti. Per pastaruosius
4 metus išėjo 3 autorės romanai ir poezijos knyga. Plataus atgarsio sulaukė
biografiniai kūriniai „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai
etiudai“ ir paskutinysis – „Žemaitės paslaptis“. Rašytoja atskleidė, kad jai atgaiva ir poilsis yra
gamtos stebėjimas ir fotografavimas. Jaunimui A. Ruseckaitė palinkėjo ieškoti
ir surasti kiekvienam savo kelią.
Kaip
padėka viešniai ir pagarbos ženklas Maironiui nuskambėjo Aukštadvario
regioninio parko kultūrologės R. Balsevičiūtės bei gimnazistės I. Baškevičiūtės
sudainuota daina Maironio žodžiais „Miškas ūžia“, joms antrino Senjorų
asociacijos moterų atlikta daina „Oi neverk, motušėle“, kurios žodžius irgi
sukūrė Maironis, nors dažnai manoma, kad tai liaudies daina.
Nors
rašytoja sakė, kad kol kas naujo romano rašyti neketina, aukštadvariečiai
nekantriai lauks naujų jos knygų ir susitikimų su autore, o kas dar nebuvo – keliaus
į Maironio lietuvių literatūros muziejų Kaune.