Tai kas tas „dziegorius“?

Tarmės aukštadvariečiams – ne dzyvas

„Tokių bobukių pastaiko visur, ne cik Perlojon. Dzienas savo laidžia jos cykiai, kap kokia žolalė palei apsamanojusių tvorų, kuruoj kap rozas būna aptvertos šitų bobukių pirkaitės. Per tų žolukį išmyndzotas plonas takucis nuog slankscio ir žamėn inlindusio akmenio padlug jį iki tų sakytų vartukų, užkabytų draciniu krūkeliu ar sodzaus kalvio nukaltu klinguti.“

Tokių dainingos dzūkų šnektos žodžių iš R. Sadausko knygos „Raibas gyvenimėlis“  besiklausant Aukštadvario vaikų dienos centro lankytojai susikaupė jėgų išmėginimui viktorinoje „Ar pažįsti tarmes?“. Šį žodinės tautos ir kalbos istorijos žinių pasitikrinimą sugalvojo Aukštadvario biblioteka, minėdama Etnografinių regionų metus.

Įvairiausios užduotys buvo paruoštos dalyviams: reikėjo, klausant pasakojimus ir dainas, atspėti, kokia tarme jie atliekami, pasakyti, kokia tarme kalbama Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kuriuos vardino bibliotekos vedėja. Nebuvo paprasta ir prisiminti kuo daugiau dzūkiškų senoviškų žodžių, kurių jau nedaug yra vartojama mūsų krašto kasdienėje kalboje. Smagu buvo išgirsti „dziegorius“, „dzyvai“, „dzviese“, „cibulis“ ir daug kitų žodelių.

Vaikams, kurie neturi giminaičių piečiau į Dzūkiją, tikrai nelengva ta tikrąja dzūkiška (pietų aukštaičių) tarme kalbėti. Aukštadvario, kaip ir visoms Pietryčių Lietuvos tarmėms, būdingi paribio tarmių bruožai. Teko čia kalbai patirti ir slavinimą, ir polonizavimą. Dabar miestelyje ir aplink jį vartojama kalba irgi nėra senoji šnekta, ji smarkiai paveikta bendrinės kalbos. Aukštadvaryje gyvena daug iš kitų regionų atvykusių žmonių, kurie, žinoma, nekalba dzūkiškai. Taigi nieko keisto, kad viktorinos metu vaikams pateiktos užduotys neatrodė paprastos.

Paskutinioji iš jų – išvardinti senuosius savaitės dienų pavadinimus – vyresnio amžiaus žmonėms turbūt nebūtų sunki, o šįkart ne visiems įkandama buvo. Teko priminti apie svetimybių, kitų kalbų įtaką liaudiškai šnektai.

Norėtųsi, kad tarmės, susiklosčiusios per šimtmečius ir tapusios mūsų kalbos išskirtiniu bruožu, neišnyktų, būtų gyvos. Nors dabar jas sparčiai keičia bendrinė kalba, nebenaudojami ir užmirštami žodžiai, posakiai, išsireiškimai. Taip nyksta ir tautos istorijos dalis, mūsų, lietuvių, savitumas. Reikia paskatinti visus, ypač jaunimą, nesigėdyti kalbėti tarmiškai, užrašyti tėvų, senelių pasakojimus. Tuo ir esame įdomūs, saviti, o savitumas visais laikais, visuos kraštuos vertinamas ir madingas.

Taigi dėkavojam širdzyngai Aukštadvario vaikų dienos centro vaikucam ir darbuotojom Rasai Žuklienei, Živilei Venskutonienei, katriej domis tautos kultūru. O per šituos Etnografinių regionų metus dar ne rozų tarmiškai pasrokuosim, padainuosim ir pašposysim, mūs krašto įdomumu suvejį  pasdzaugsim.

Prašome Jūsų paskirti mums 2 procentus pajamų mokesčio paramai

Ši parama Jums nieko nekainuoja, nebent sugaištą laiką, tačiau mums ji reiškia labai daug.

Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, kiekvienas mokesčių mokėtojas gali paskirti paramos gavėjo statusą turinčiai ne pelno siekiančiai organizacijai 2 procentų pajamų mokesčio sumos, sumokėtos per metus. Nepasinaudoję galimybe paskirti 2% pajamų mokesčio, juos paliekate valstybės biudžetui.

Jums reikia atsisiųsti ir užpildyti deklaracijos formą FR 0512 v2.
Šią formą galite:

• užpildyti ranka ir nunešti arba nusiųsti į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI);
• užpildyti ir nusiųsti naudojantis elektroninio deklaravimo sistema https://deklaravimas.vmi.lt/lt/Pradinis_Prisijungimo_puslapis/Prisijungimasperisorinessistemas.aspx

Prašymą ranka galima užpildyti bibliotekoje, Draugystės g. 5A, Aukštadvaris.

Pildant elektroninę formą, reikalingi duomenys yra tokie:

E2 Gavėjo identifikacinis kodas 190638473 (Trakų r. sav. viešoji biblioteka)

Paskirti pinigai panaudojami bibliotekos materialiniam gerbūviui, knygoms įsigyti, renginiams.

Sveikiname aukštadvariečius ir visus piliečius su valstybės atkūrimo diena

Kristijono Donelaičio “Metų” atspindžiai

2015 03 02   Aukštadvario bibliotekoje vyko renginys - „Kristijono Donelaičio „Metų“ atspindžiai“, skirtas rašytojo 300 metų gimimo sukakčiai paminėti. Skaitymus iš poemos organizavo ir moksleivius ruošė Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė ir Aukštadvario regioninio parko specialistė Rita Balsevičiūtė.               

   Skaitymuose dalyvavo Aukštadvario vidurinės mokyklos ir Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“ jaunieji skaitovai. Renginio metu buvo pristatyti naujausi mokslininkų atradimai, tyrinėjant rašytojo biografijos faktus. Skaitymų programoje  buvo siekta atspindėti rašytojo begalinę meilę gamtai ir žemdirbiui. Gailėdamas žmonių ir juos gerbdamas  rašytojas  bara ir moko.  „Metuose“ atsiskleidžia iškilaus gamtosaugininko tausotojiškas požiūris į gamtą. Antai, rašytojas bara būrus už neūkiškumą deginant krosnyje  gerus rąstus, šaukia ant „liesninkų“ už korupciją, gėdija vagis, pažeidėjus. Po renginio visiems buvo dalijamos sėklos, kadangi jau pats laikas susizgribti apie pavasario darbus. Juolab, kad pats Kristijonas Donelaitis ragino: „Nugi dabar, ką tik įmanote, sėkite sėklas...“

Renginio organizatorės viliasi, kad šis renginys nors maža dalele prisidės  moksleivių ugdymui,  skatins  gerbti gamtą, būti jos draugais bei tausotojais.

Rita Balsevičiūtė

Aukštadvario regioninio parko specialistė