Širdis sušildęs susitikimas Aukštadvaryje

Kas išugdo ir suformuoja žmogų, kas nulemia jo gyvenimo kryptį? Kas įskiepija pamatines vertybes, išmoko buvimo su žmonėmis ir žmonėms?

Tokios mintys kilo belaukiant Aukštadvario bibliotekoje susitikimo su rašytoju, žurnalistu, žinomu kraštotyrininku Jonu Laurinavičiumi. Atsakymus į šiuos klausimus galime rasti skaitant jo kūrybą: knygas, straipsnius, įvairias publikacijas, kurių priskaičiuojama virš 2000, ir jų sąrašas kasmet vis ilgėja. Išleistos 2 knygos ir apie jį – Juozo Kundroto „Pilnatvė“ ir „Be atoslūgių“. Nesuskaičiuojami šio darbštuolio suredaguoti, parengti spaudai ar tiesiog įkvėpti kitų autorių leidiniai.

J. Laurinavičiaus, dabar vadovaujančio Kaišiadorių rajono laikraščio „Kaišiadorių aidai“ redakcijai, gyvenimo kelias prasidėjo Trakų rajone, buvusiame Onuškio valsčiuje, nedideliame Pajautų kaime. Iki šių dienų Pajautos išliko brangiausia vieta žemėje. Čia augta, čia mokytasi  dirbta ūkio darbus su tėveliu, čia klausytasi mamos pasakojimų ir deklamuojamų eilėraščių. Pirmieji mokslai ragauti Pasamovio pradinėje mokykloje, vėliau laukė pirmasis „miestas“ – Onuškis ir jo vidurinė mokykla. Klausiamės J. Laurinavičiaus prisiminimų apie mokyklą susirinkę Aukštadvario bibliotekoje. Kilo mintys, ar visi to meto, mokytojai buvo tokie atsidavę savo darbui, mokiniams? Akivaizdu, kad  Jonui ypatingai pasisekė su tokiais mokytojais susipažinti. Paskatintas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Stasės Zubrickaitės, išdrįso savo kūrinėlius ir eiles parodyti kitiems. Čia, ko gero, ir prasidėjo ilga brolystė su plunksna ir žodžiu.

Baigus lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus Universitete, žurnalisto darbo patirties jau įgavus Šalčininkų laikraštyje, Vilniaus radijuje, Joną Laurinavičių keliai atvedė į Kaišiadoris, kur su pertrauka, kai dirbo ir gyveno Mažeikiuose,  gyvena ir dirba iki šiol.

Kokios gi temos jaudina žurnalistą ir rašytoją? Nemažai tyrinėta ir rašyta apie iškilius dvasininkus, domėtasi bažnyčių istorija. Dažnai prisiminimuose, apsakymuose iškyla pokario vaizdai, prieštaringi, sudėtingi žmonių likimai, skaudūs trėmimų epizodai. Ypač daug dirbama įamžinant gimtojo krašto istoriją, rengiami straipsniai būsimai monografijai „Onuškis“, kurią išleisti ketina „Versmės“ leidykla serijoje „Lietuvos valsčiai“. Vaizdingas, emocionalus žodis padeda patraukliai išguldyti popieriuje legendas, sakmes apie gimtinės kalnus, akmenis, dvarus.  Nors rašytojas kuklinasi kalbėti apie savo poeziją, už ją buvo apdovanotas ne viename konkurse. O ir žodžio šmaikštumo, taiklumo neatimsi. J. Laurinavičiaus epigramos, trumpi pastebėjimai jau sugulė į knygas.

J. Laurinavičius Aukštadvaryje. Foto M. Vitovičiūtės.

Saulėtą, bet žvarbią rudens popietę susitikę su šiuo iškiliu žmogumi, Aukštadvario bibliotekos lankytojai džiaugėsi betarpišku, nuoširdžiu bendravimu, atrado bendrų prisiminimų, pažįstamų. Klausėsi Aukštadvario vidurinės mokyklos mokinės Monikos Gustevičiūtės skaitomos legendos apie Kartuvių kalną, o Aukštadvario regioninio parko darbuotoja Rita artistiškai pasekė sakmes apie svečio širdžiai artimas vietas, galbūt tapsiančias įkvėpimu naujiems literatūriniams kūriniams.

Susirinkusiųjų širdis pradžiugino ne tik dosniai dovanoti J. Laurinavičiaus leidiniai, bet ir išsakytos mintys, kad krašto atmintis, istorija turi būti įamžinama ir saugoma ateinančioms kartoms, o kiekvienas mūsų visada galime prisidėti prie šio svarbaus tikslo.

Dėkojame gerbiamam J. Laurinavičiui už pasiryžimą keliauti į susitikimus su skaitytojais negailint laiko ir jėgų!

Ramunė Jarmalavičiūtė

Trakų viešosios bibliotekos

Aukštadvario filialo vedėja

Kvietimas jaunimui

Sužinokite daugiau apie Eurą bibliotekoje

Pirmoji transliacija - spalio 30 d. 10 val. 

Kviečiame!

Prisiminimai iš Pasaulinės turizmo dienos minėjimo Aukštadvaryje

Žygeiviams, rugsėjo 30 dieną įveikusiems kelią nuo Aukštadvario regioninio parko direkcijos iki Rangavos alko šaltinių, regioninio parko etnografinis kolektyvas parodė meninę programą "Kur tas šaltinėlis". Pasakojo, dainavo ir vaidino Aukštadvario mokyklų mokiniai, regioninio parko, bibliotekos darbuotojai.

O jau vaišių - lauže keptų bulvių, pačirškintų lašinukų - skanumas po ilgo kelio ir dainų!

Nobelio literatūros premijos laimėtojo knygos - bibliotekoje

Šiais metais Švedijos karališkoji mokslo akademija Nobelio literatūros premiją nusprendė įteikti prancūzų rašytojui Patrick Modiano (69 m.). Skelbiama, kad jis įvertintas „už atminties meną, prikėlusį sunkiausiai pagaunamus žmonių likimus ir atskleidusį okupacijos gyvąjį pasaulį“.
Patrick Modiano parašė apie 30 skirtingų knygų – daugiausia romanų, tačiau nemažai knygų vaikams, filmų scenarijų.

Jo romanai – tai nedidelės apimties knygos, 130-150 puslapių, kuriose visuomet varijuojama ta pačia tema. Tai – atminties praradimas, tapatybės paieškos. 

Į lietuvių k. yra išversti ir išleisti šie P. Modiano kūriniai: „Tamsių krautuvių gatvė“ („Vaga“, 1993), „Povestuvinė kelionė. Iš užmaršties gelmių“ („Alma littera“, 1999), „Horizontas“ („Baltos lankos“, 2011).

Džiugu, kad Aukštadvario bibliotekoje turime 2 iš šių knygų: "Tamsių krautuvių gatvė" ir „Povestuvinė kelionė. Iš užmaršties gelmių“.

Kviečiame skaitytojus skaityti, mėgautis ir vertinti. 

Kviečiame į susitikimą