Idealios vaikiškos knygos receptus bandė sugalvoti
ne vienas vaikų rašytojas ne vienoje
pasaulio šalyje per daugelį šimtmečių.
Ar jūs pritartumėte tokioms mintims:
„Manau,
kad gera knyga vaikams turi būti gera knyga ir suaugusiems. Stengiuosi rašyti
taip, kad knygą norėtųsi imti ir skaityti daug daug kartų. Knygos turėtų būti tokios, kad jų nesinorėtų mesti
kampan, vos tik atsivertus pirmąjį puslapį. Kad būtų galima jas ilgai vartyti, žiūrinėti paveikslėlius,
neskaitant teksto, arba, atvirkščiai, skaityti, visai nekreipiant dėmesio į
iliustracijas. Kad jas galima būtų pradėti skaityti atsivertus nuo vidurio arba
net pabandyti skaityti nuo pabaigos. Kad jose būtų tokių vietų, kai norisi
trumpam sustoti ir šiek tiek pagalvoti, ir žinoma, neskubėti.“
Ką bepridursi prie šių bene žymiausio pastarojo
meto Lietuvos vaikų rašytojo ir dailininko Kęstučio Kasparavičiaus pamąstymų?
Aukštadvaryje susibūrę paminėti šio žymaus ir, kas
ypač mums reikšminga, iš Vladislavos kaimo
netoli Aukštadvario kilusio menininko 60 metų sukaktį, jaunieji jo
kūrybos gerbėjai visiškai sutiko, kad tokias knygas jie mieliausiai skaito. Tarp
mėgstamiausių jų, o ir visos Lietuvos vaikų knygų visada rasime Kęstučio
Kasparavičiaus sukurtų. Jos stebina, džiugina, kartais truputį nuliūdina ir
nejučia verčia susimąstyti.
Pasaulyje žinomas ir vertinamas Kęstutis
Kasparavičius pats yra parašęs ir iliustravęs virš dešimties knygų, o
iliustracijas nupiešęs apie 60-iai kitų autorių knygų. Jeigu imtume vardinti K.
Kasparavičiaus gautus apdovanojimus, nominacijas, jie užimtų daug
vietos, bet negalima nepaminėti, kad jo knygos ne kartą buvo išrinktos
geriausiomis metų knygomis Lietuvoje („Dingęs paveikslas“, „Sodininkas
Florencijus“, „Kiškis Morkus Didysis“, „Sapnų katytė“), jis tapo Metų
iliustratoriumi tarptautinėje Bolonijos knygų mugėje, buvo apdovanotas už
gražiausiai iliustruotas knygas Lietuvoje ir užsienyje, gavo Baltijos regiono
tarptautinį Janio Baltvilko apdovanojimą už vaikų literatūrą ir knygos meną
(knyga „Baltasis Dramblys“), nominuotas H. Ch. Andreseno premijai.
Ne mažiau galima kalbėti ir apie K. Kasparavičiaus knygų
leidybos ir kelionių geografiją. Jo kūrybą žino vaikai nuo Azijos iki Europos
pakraščių, nuo Jungtinių Arabų Emyratų iki tolimų Pietų Amerikos šalių.
Autorius pats vyksta į susitikimus su skaitytojais ir, kokia kalba jie
bekalbėtų, visada atranda bendrų temų ir su visais susikalba, pasidalina
kūrybos džiaugsmu.
Aukštadvario bibliotekos organizuotoje popietėje
dalyvavo vaikų dienos centro „Navininkai“ lankytojai, Aukštadvario ir
aplinkinių kaimų vaikai. Kas atsisėdęs, kas prigulęs ant žolytės, pasidairydami
į šalia parengtą knygų parodą, klausėsi pasakojimo apie dailininko ir rašytojo
vaikystę, bandymą studijuoti chorinį dirigavimą, pirmąsias iliustruotas knygas
ir dabartinį kupiną kūrybos, kelionių, bendravimo gyvenimą.
Štai Juozas ir Laima, pasirodo, gyvena visai netoli
K. Kasparavičiaus tėviškės Vladislavoje, buvusiame sename dvare, vėliau
tapusiame pradine mokykla. Jie sutiko, kad tokioje gražioje aplinkoje ir
meniškoje šeimoje (tėvas Jonas Kasparavičius – žinomas liaudies menininkas,
drožėjas, brolis Vydas – taip pat medžio skulptorius, moko vaikus dailės ir
technologijų, brolis Ramūnas – rašytojas, poetas) išaugęs žmogus turi kitaip
jausti pasaulį ir mokėti tai perteikti kitiems. Vaikai varžėsi viktorinoje,
pasitikrindami savo žinias apie K. Kasparavičiaus knygas ir jų veikėjus, susidomėję stebėjo bibliotekininkės ir
Neringos suvaidintas istorijas iš knygos „Trumpos istorijos“. Emilis mums
paskaitė dar vieną pasakojimą – apie kiaules, kurioms, pasirodo, labai gėdinga
ir nepriimtina elgtis mandagiai ir kultūringai. Susitikimo pabaigoje sveikinome
viktorinos nugalėtoją, kurią išaiškinti padėjo mokytojos Akvilija ir Rasa, ja
tapo Aleksandra. Nedaug atsiliko Darius bei Laima.
Siųsdami Kęstučiui Kasparavičiui sveikinimus
gimtadienio proga, aukštadvariečiai linki jam, kad jo sukurtos naujos istorijos,
išleistos knygos nenustotų stebinti ir džiuginti mūsų, kad visame pasaulyje jų
lauktų akis išplėtę mažieji, ir ne tik, skaitytojai, o po visų kelionių jis vis
taip pat norėtų grįžti namo, į Lietuvą.
