Aukštadvario kraštas nuo senovės garsus šaltiniais, pasak senolių, jų vanduo
sakralus, turintis gydomųjų galių. Šaltinių svarba atsispindi mūsų tautosakoje,
jie įvardijami šventais, dažnai duodantys pradžią upeliams. Liaudyje dažnai
tokie šaltiniai vadinami „akimis“, kurios susijusios su verksmu ir ašaromis.
Pagrindinė jų savybė gydyti akių ir kitas ligas. Kita ne mažiau reikšminga jų
savybė yra tekėjimas „prieš saulę“ arba „į saulę“, t. y. į rytus arba į pietus.
Šis vanduo liaudyje reiškia sveikatą ir galią, padedantis įveikti ligas.
2013 02 06 dienos popietę visi besidomintieji
gamtos bei kultūros vertybėmis rinkosi į Aukštadvario regioninio parko
direkcijos konferencijų salę, kur buvo pristatytoma knyga „Lietuvos šaltiniai
ir versmės: Aukštadvario regioninis parkas“. Šią knygą rengė ir sudarė Lietuvos
geologijos tarnybos hidrogeologai ir Aukštadvario regioninio parko darbuotojai.
Pristatymą organizavo Aukštadvario bibliotekos vedėja R. Jarmalavičiūtė ir
Aukštadvario regioninio parko direkcija. R. Jarmalavičiūtė įdomiai papasakojo
apie vandens svarbą žmogaus gyvenime, gausybę studijų paruoštų šia, regis,
neišsemiama tema. Aukštadvario regioninio parko direkcijos direktorius
V.Plegevičius akcentavo, kad viena iš didžiausių parko išskirtinių vertybių yra
Verknės ir Strėvos aukštupių šaltiniai, kurių gilią prasmę įvardija tautosaka.
Dar 1999 metais Lietuvos geologijos instituto atlikti geomorfologiniai tyrimai
parodė, kad apylinkėje yra ir mineralinio vandens išteklių. Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė
Rita Balsevičiūtė papasakojo kaip rinko tautosakines žinias šiai knygai ir
visuomet tikėjo, kad šaltinių vanduo padeda atgauti jėgas. Bendradarbiaujant su
Lietuvos geologijos tarnyba atsirado galimybė „patikrinti“ senolių išmintį. Atlikus
hidrologinius tyrimus paaiškėjo, kad tirtųjų šaltinių vanduo yra neužterštas,
turintis mikroelementų, teigiamai veikiančių žmonių sveikatą. Į kygos
pristatymo popietę buvo pakviestos tautosakos žinovės ir pateikėjos Vladislava
Zabarauskienė ir Sofija Suchockienė. Vladislava Zabarauskienė pasakojo apie
Aukštadvario senvagės šaltinį, jo svarbą tarpukarinio laikotarpio ir
dabartiniams miestelio gyventojams. Vanduo, tekedamas į rytus gydo ligas,
niekada nerūgsta ir neužšąla. Sofija Suchockienė pristatė Šafarnės šaltinius,
papasakojo apie vieno šaltinio išsiveržimo priežastį. Aukštadvario regioninio
parko direkcijos bendradarbės „Senjorų klubo“ narės dainavo lietuvių liaudies
dainas apie šaltinėlius, o Liongina Šovienė, sukūrusi tikrai ne vieną dešimtį
eilėraščių, šiai progai padovanojo kūrinį apie gamtos grožį, priverčiantį širdį
smarkiau plakti. Nijolė Verseckienė, nuo vaikystės jautusi gamtos artumą, savo
jausmus išliejo eilėraštyje. Visus maloniai nustebino renginyje dalyvavusios Aukštadvario mokyklos
– darželio „Gandriukas“ mokinės Monika Gustevičiūtė ir Martyna Bartaševičiūtė.
Mergaitės domisi tautosaka, jos atidžiai
klausėsi moterų dainų, pasakojimų. Monika Gustevičiūtė pasekė sakmes apie
Verknės ištakas ir ligos „kaltūno“ gydymą Panošiškių šaltinyje. Po nuostabių
dainų ir sakmių visi buvo pavaišinti žolelių arbata, išvirta Aukštadvario
šaltinio vandenyje, o S.Suchockienė šiai progai iškepė didelį naminį pyragą.
Visi pasijutome tarsi būtume senoji Didžioji šeima, kada susėsdavo visi prie
didžiausio stalo, valgydavo, aptardavo svarbiausius darbus.
Daug stipresnį ryšį su gamta turėjo mūsų
seneliai, jų pastebėjimai, gydymo būdai, išliekantys tautosakoje yra aktualūs
ir šiandien. Mes visi privalome rūpinti šių vertybių perdavimu ateities
kartoms.
Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė R.Balsevičiūtė
Akimirkos iš knygos „Lietuvos šaltiniai ir versmės: Aukštadvario regioninis parkas“ pristatymo
